2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su 9 kitomis valstybėmis tapo ES narėmis. Norėdamos prisijungti prie Šengeno erdvės ir euro zonos, naujosios narės dar turi įvykdyti papildomus reikalavimus. Tad dabar norėčiau aptarti, kokią gi įtaką Europos sąjunga turi Lietuvos ekonomikai ir verslui iškart po įstojimo.
Lietuvos integracijos į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimai atliekami nuo 1999 m. nes būtent šiais metais Vyriausybinė Europos integracijos komisija pritarė naujos struktūros Lietuvos pasirengimo narystei ES programai. Iki nepriklausomybės atgavimo buvusi visiškai integruota į buvusios Sovietų Sąjungos ekonomiką, per visą dešimtmetį Lietuvos ekonomika nuosekliai persiorientavo nuo ekonominių santykių su Rytais prie ekonominių santykių su Vakarais., ypač Europos Sąjungos šalimis. Šiuo metu Europos Sąjunga yra pagrindinė yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė. 2001 m. prekybos apyvarta su ES sudarė 48% Lietuvos užsienio apyvartos. Tam įtakos turėjo pasaulio ekonominė globalizacija, Europos sutartis, Lietuvos gamintojų prisitaikymas dirbti tarptautinės konkurencijos sąlygomis bei Lietuvos pastangos įsijungti į ES bendrąją rinką. Tačiau tai plačiau aptarsiu tolimesnėje kursinio darbo dalyje.
Taip pat įstojimas į Europos Sąjungą turi įtakos ir verslo steigimui tiek Lietuvoje tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Šiuo metu Lietuvos verslo integraciją į ES reguliuoja Lietuvos ir ES Europos sutartis, kuri dar vadinama Asociacijos sutartimi. Kadangi įsisteigimo laisvė yra pagrindas Europos bendrosios rinkos, vadinasi, ji turi labai didelę reikšmę Lietuvai integruojantis į ES.
Smulkus ir vidutinis verslas yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, kuri veikia ne tik nacionalinį šalies gyvybingumą bet ir konkurencingumą. Smulkus ir vidutinis verslas padeda išspręsti užimtumo problemas, užsiima netradiciniais verslais, aptarnauja didžiausias įmones. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą vis aktualesnė tampa čia vykdoma smulkaus ir vidutinio verslo politika. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokios ES institucijos reguliuoja smulkias ir vidutines įmones, taip pat nustatyti, kokiomis rėmimo sistemomis, plėtros programomis bei finansiniais instrumentais naudojasi ES institucijos, skatindamos įmonių veiklą ir konkurencingumą.
Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių tiek Lietuvoje, tiek ES beveik vienodas. Tai rodo verslo aplinkos objektyvumą, o verslo plėtra sąlygoja ir panašių darbuotojų kolektyvų susijungimą.
