Europos Sąjunga buvo įsteigta siekiant užbaigti dažnus ir žiaurius kaimyninių šalių karus, kurių apogėjus buvo Antrasis pasaulinis karas. Europos sąjungos istorijos pradžia siejama su trimis Europos bendrijomis: Europos anglių ir plieno bendrija ( European Coal and Steal Community ), Europos atominės energijos bendrija ( European Atomic Energy Community ) ir Europos Ekonomine Bendrija ( European Economic Community ).
6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europos anglių ir plieno bendrija pradėjo ekonomiškai ir politiškai vienyti Europos šalis, kad Europoje būtų užtikrinta ilgalaikė taika. Bendrijos steigėjos – šešios valstybės: Italija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas. 1951 m. balandžio 18 d. šios šešios valstybės, remdamosi Šumano planu, pasirašo bendrai valdyti savo sunkiąją – anglių ir plieno – pramonę. Dėl to, nė viena iš valstybių negali gaminti karo ginklų ir naudoti jų viena prieš kitą. Vėliau šios šešios valstybės, remdamosi Anglių ir Plieno sutarties sėkme, išplečia bendradarbiavimą ir į kitus ekonomikos sektorius. Pasirašydamos 1957 m. Romos sutartį, kurią sudarė dvi sutartys: dėl Europos atominės energijos bendrijos ir dėl Europos ekonominės bendrijos, jos sukuria Europos ekonominę bendriją ( EEB ), arba „bendrą rinką“. Jos idėja yra žmonių ir paslaugų judėjimas be sienų.
Europos ekonominė bendrija, viena iš svarbiausių šių trijų bendrijų, per kelis dešimtmečius tapo ekonominės pažangos ir politinio vienijimosi centru. Pradėjus kurti bendrąją rinką, panaikinus muitus, taip pat kiekybinius prekybos tarp Europos Bendrijos valstybių apribojimus, buvo pasiekta „įspūdingų laimėjimų: nuo 1958 m. iki 1970 m. prekyba tarp Bendrijos šalių padidėjo 6 kartus, vidutinis nacionalinis produktas – daugiau nei 70% ” .
Vėliau 1986 m. pasirodė Romos sutarties pataisos, kurios numatė panaikinti likusius bendrosios rinkos apribojimus – tarifines ir netarifines prekybos kliūtis. Būtent tada pradėta plačiau įgyvendinti struktūrinė politika, siekiant visų valstybių narių tolygios ekonominės ir socialinės raidos.
1992 m. Vasario 7d. buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria buvo įsteigta Europos Sąjunga. ES tai itin svarbus įvykis – būsimos bendros valiutos bei užsienio ir saugumo politikos, glaudesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje pamatas. Pagal šią sutartį „Europos Bendrija“ oficialiai pavadinama Europos sąjunga.
Nuo ES įkūrimo buvo žengti trys pagrindiniai žingsniai:
- Sukurta muitų sąjunga;
- Bendroji rinka;
- Ekonominė ir pinigų sąjunga.
Muitų sąjunga – tai viena bendra prekybos zona, kurioje vyksta laisva visų prekių apyvarta, nesvarbu, ar jos pagamintos ES, ar importuotos iš ar už jos ribų. Švediškas automobilis gali būti siunčiamas į Vengriją nemokant muito ir be muitų kontrolės. Muitas už ar iš Japonijos importuojamą automobilį sumokamas jį įvežant į ES, vėliau nieko daugiau nereikia mokėti ir neatliekami jokie tikrinimai. Muitų sąjungą Europos Sąjunga baigė kurti 1968 m. Muitinės kontrolės punktų prie sienų tarp ES šalių neliko 1993 m.
Vis dėlto muitinių veikla ir toliau yra labai svarbi. Per Europos Sąjungos muitines vyksta 19 % bendros pasaulio prekybos. Tai – daugiau negu du milijardai tonų prekių per metus, pervežamų per ES jūrų ir oro uostus. Muitinės kasmet užpildo „ daugiau negu 120 mln. muitinės deklaracijų, patikrina daugiau negu 15 mln. dokumentų ir atlieka 5,6 mln. fizinių muitinės kontrolės patikrinimų“ .
Praėjus metams po Mastrichto sutarties, yra sukuriama bendra rinka ir jos keturios laisvės: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. To naudą visi greitai pastebėjo savo kasdieniame gyvenime, nes atsirado didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas, žmonės galėjo nevaržomi keliauti po Europą darbo, pramogų tikslais.
Norint, kad prekės, paslaugos, žmonės ir pinigai bendroje rinkoje judėtų nevaržomai, reikalingos sąžiningos konkurencijos taisyklės. Tokios taisyklės yra nurodytos EB sutartyje. Pavyzdžiui, sutartis draudžia tokius verslo sandorius, „kurių tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje“ (81 straipsnis). Sutartis taip pat draudžia „bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje“ (82 straipsnis).
Praėjus 10 metų po Mastrichto sutarties pasirašymo daugiau kaip 300 mln. piliečių pradėjo naudotis euru. Euras pakeitė valiutas, kurios daugelyje Europos valstybių šimtmečiais buvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais ir priemonėmis. Naujosios valiutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi. Su eurų banknotais piniginėse jie gali keliauti ir pirkti nekeisdami pinigų beveik visoje Sąjungoje. Būtent įgyvendinus bendrą ekonominę ir pinigų politiką ir įvedus bendrą valiutą – eurą, buvo pasiekta aukščiausia ekonominės integracijos stadija.
