Savanoriškas piliečių asociacijas akcentuojančios teorijos teigia, kad pilietinės visuomenės pagrindą sudaro įvairios organizacijos bei asociacijos, kitaip apibrėžiamos kaip nevyriausybinės organizacijos, kurios atstovauja piliečių interesus santykyje su valdžia. Šios teorijos teigia, kad aktyvi pilietinė visuomenė stiprina demokratiją.
Konstitucinę tvarką akcentuojančios teorijos koncentruojasi ties konstitucijos analize ir teigia, kad valstybės raidą lemią tiek vyriausybės vedama politika, tiek pilietinės visuomenės aktyvumas. Šios teorijos nepriešina šių dviejų sektorių, o teigia, kad jų bendradarbiavimas turi būti aiškiai apibrėžtas įstatyminės tvarkos, kad nekiltų nereikalingų problemų siekiant bendrų tikslų.
Naujasis liberalizmas. Šios teorijos pilietinės visuomenės situaciją aptaria per struktūrinių pokyčių prizmę. Jų požiūriu aktyvi asociacijų veikla gali pristabdyti sėkmingą kaitą.
Postmarksizmo teorijos teigia, kad socialinėms struktūroms didelę įtaką turi ekonomika. Tad pilietinė visuomenė neturi jokios įtakos valstybės vystymuisi nes ją įtakoja ekonominė situacija, kurią turi reguliuoti visuomenės elitas.
Įvairios organizacijos, asociacijos, susivienijimai, aktyvus piliečių dalyvavimas jose – stiprios pilietinės visuomenės pagrindas. Šiuolaikiniai socialinių mokslų teoretikai sutaria, kad valdžios institucijų bendradarbiavimas su NVO, kaip pilietinės visuomenės atstove, yra skatintinas siekiant stipresnės demokratijos. Toliau šiame skyriuje yra analizuojami faktoriai, tokie kaip valstybės politinis kontekstas bei neaktyvi pilietinė visuomenė, kurie vienaip ar kitaip atsiliepia pilietinės visuomenės (NVO) ir valdžios institucijų santykiams.
